gurklys

gurklys
gurklỹs sm. (3) Š, Sb, Kp, Ds, (4) KBII66 1. BB3Moz1,16 paukščio stemplės galo išsiplėtimas, gūžys: Vištos pilnas gurklỹs grūdų J. Kad prilesė višta – gurklỹs kietas kaip akmuo Lnkv. Višta atėjo su dideliu gurkliu, matyt, gerai prilesus Grv. Tušti vištų gurkliaĩ Švnč. Vištos buvo pilnus gùrklius prisilesusios Dov. Ką dainuosiu, ką ryliuosiu tuščiu gùrkliu JD1435. ^ Iš žąsino gùrklio avižų neatimsi Pnd. 2. SD402 pasmakrė (žmogaus ar gyvulio), paliaukis: Drybso gurklỹs riebaus žmogaus, t. y. paliaukis J. Gurklỹs tik karo Dkš. Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleido svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. (Marti) visa žvilga blizga kaip karvelio gurklys rš. Ir gurklỹs žmogui po kaklu reik nešioti Dglš. Paválgai (pavalgyk), sūneli, nebūsi dyku gùrkliu Tvr. Tai riebumėlis jo, net gurklỹs kaba! Bgs. ^ Saulius jaučia ir pats gurklį tempia kunigaikščio rimtumu Vaižg. Abudu buvo itin sočiai pripenėti, vadinas, privalgę iki gurklio Vaižg. | prk.: Klaikus ugniakalnio gurklys (krateris) išspjovęs begalę pelenų Vr. 3. važio priešakys: Arklys išdaužė važio gurklį Pn. 4. indo, butelio kaklas: Pripilk puodynę pieno lig paties gùrklio Slm. Nudužo butelio gurklỹs Kp. 5. susukta karnelė ar butelio kaklo galas dešroms dėti, kimšti: Per butelio gùrklį labai naravu kilbasas dėti Ut. Paskolink gùrklį, tuoj dėsma kelbasas Rk. 6. samtis: Kai negardi sriuba, tai ir vieno gurklio užtenka Nč.
◊ gùrklį papū̃tęs (pastãtęs, patem̃pęs) išdidus: Eina, gùrklį pastãtęs Plt. Kurgi toks ponas – gùrklį patem̃pęs pažint nebenori Dbk. Nenori bile kur sėdėt, nori papū̃tus gùrklį turėt JD6.
papū̃sti gurklỹs Š pasipūsti.
į gur̃klio bankẽlį padė́ti pragerti: Martynas visą savo turtą padė́jo į gur̃klio bankẽlį Šv.
į gùrklį įmèsti pasivaišinti: Įmesk į gurklį Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • gurklys — gurklỹs dkt. Ti̇ek válgydamas gùrklio nesumãžinsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gūžys — gūžỹs sm. (3) J. Jabl, Skr, Kltn, Btg, (4) Mrj, Grš, Gl, Dkšt 1. paukščio gurklys: Paukščio gūžỹs yra gurklys, kur lesalas J. Žąsis pilną gūžį prilesusi J. Višta eina gūžiu velkina Tl. Gaidys su raudonu gūžiu Krš. Vištos, lėkdamos par torą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištupėti — ištupėti, ìštupi, ėjo 1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Проблема количества рядов гуттуральных в праиндоевропейском языке — На этой странице есть текст, написанный письмом …   Википедия

  • grkljan — gr̀kljan m DEFINICIJA anat. gornji dio dušnika FRAZEOLOGIJA hvatati se za grkljan 1. potući se i upotrebljavati takve zahvate 2. pren. svađati se, žestoko rivalizirati, dolaziti u sukobe ETIMOLOGIJA prasl. ? *gurkljanъ (bug. gàrkljan), lit.… …   Hrvatski jezični portal

  • grlo — gȑlo sr <G mn gȓlā> DEFINICIJA 1. anat. ždrijelna duplja s gornjim dijelom grkljana i jednjakom 2. razg. prednja strana vrata 3. sport konj [dvogodo grlo; pobjedničko grlo] 4. suženje ili izlaz iz čega što se sužava [grlo žarulje] 5.… …   Hrvatski jezični portal

  • aruodas — sm. (1) K, J; SD294, R klėtyje ar kur kitur nestorų rąstų ar lentų padarytas užtvaras grūdams pilti ar daržovėms laikyti, miega: Jo javų pilni aruodai Pn. Tušti aruodai liko, o rugiapjūtė toli Dkš. Į vieną aruodą pila kviečius, į kitą miežius KzR …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • didžiagurklis — didžiagùrklis, ė adj. (1) BŽ177 kieno didelis gurklys: Didžiagurklis karvelis rš. Šita didžiagùrklė [višta] tuoj dės Rdm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grumulas — grùmulas sm. (3b), (1) J 1. gabalas, gumulas, gniutulas: Ratai apdžiūvo purvo grumulais sp. Molio, tešlos grùmulas J. Suminkysi, ir bus kaip grùmulas kietos tešlos Pc. Te ir tau grùmulą duonos Skr. Pirkau gerą grùmulą sviesto Grk. Kleckų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulbinis — gulbìnis, ė adj. (2) K, J, gul̃binis (1) Grž; SD127 → gulbė 1: It gulbìnė žąsis motriška vis šaukodama, vis galvą iškėlusi Šts. Aukštam kalne, naujam svirne, te gulbinis patalelis, te tau jaunam pasilsėtie (d.) Ad. ^ Gėrė kaip gulbìnis žąsinas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”